Kęstutis Masiulis

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) nuo pat jos įkūrimo buvo įvairių interesų susikirtimo centre. Neretai Komisijai tenka svarstyti politikus, o tada tuo susidomi kolegos, žiniasklaida, politiniai oponentai. Pradedami minėti terminai „politinis susidorojimas“, „teismas“ ir kt. Todėl politikai rodo didelį dėmesį ir norą „reformuoti“ įstaigą bei ją pertvarkyti taip, kad VTEK galima būtų naudoti politinėse kovose.

Seimo iniciatyvos

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas neseniai ėmėsi iniciatyvos reformuoti VTEK. Kaip nedažnai atsitinka, visų Seimo frakcijų parlamentarai vieningai pritarė jungtiniam projektui. Pataisų esmė, kad VTEK nariai taptų ne etatiniai darbuotojai, o jiems būtų mokama už darbo valandas, kad VTEK nutarimai būtų ne įpareigojantys, o rekomendacinio pobūdžio ir tai, kad vietoj penkių dabartinių komisijos narių dirbtų šeši.

Priėmus šias pataisas VTEK galios būtų sumažintos iki minimumo. Rekomendacinės išvados visai nedarytų įspūdžio pažeidėjams, o patys komisijos nariai be svarstymo komisijoje dirbtų kituose darbuose, todėl gilintis į tarnybinės etikos niuansus nebūtų daug laiko. Siūlymas, kad komisijoje dirbtų šeši nariai, o pirmininko balsas nebūtų lemiamas, galutinai paraližuos darbą. Jeigu komisijos narių balsai pasiskirstytų po lygiai, tada sprendimo priimti nebeįmanoma. Skaityti daugiau »

BNS

Konservatoriai Stasys Šedbaras ir Kęstutis Masiulis siūlo įstatymo pataisas, kurios plačiau įtvirtintų šalies istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą.

Parlamentarai tam siūlo papildyti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietų ir progų sąrašą. Jei šiuo metu istorinė vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune, Seimo nariai vėliavą norėtų matyti iškeltą ir prie valstybės institucijų, taip pat – senųjų pilių.

Pagal pataisas, šalia valstybinės, istorinė vėliava būtų iškelta prie prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, aukščiausiųjų teismų, Generalinės prokuratūros, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Signatarų namų pastato Vilniuje, savivaldybių.

Taip pat vėliava turėtų būti nuolat iškelta prie Aušros Vartų Vilniuje, Kauno, Klaipėdos, Medininkų, Biržų, Panemunės, Raudonės, Siesikų, Norviliškių, Raudondvario pilių, Kernavėje Aukuro kalne, senųjų Trakų piliavietėje, Birutės kalne Palangoje. Skaityti daugiau »

Girdint, ką šneka autoritetingi Socialdemokratų partijos funkcionieriai Vytenis Andriukaitis ir Birutė Vėsaitė, susidaro įspūdis, kad jie siūlo likti Rusijos energetiniame šešėlyje. B. Vėsaitė kritikuoja Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, o V. Andriukaitis neseniai pareiškė, kad Lietuvai neverta išeiti iš Rusijos elektros žiedo ir jungtis prie ES elektros tinklų.

Energetika yra laisvės arba nelaisvės dalis

Prieš 20 metų kartu kovojome dėl nepriklausomos Lietuvos ir mums pavyko. Prie to prisidėjo ir Nepriklausomybės Akto signataras V. Andriukaitis. Tačiau politinė laisvė dar ne viskas. Didžiausi gyventojų lūkesčiai yra susiję su ekonomine gerove, o šiam tikslui pasiekti būtina ir stipri energetika.

Per sovietinę okupaciją Lietuvos ekonomika ir energetika buvo integruota su kitomis sovietinėmis respublikomis ir, aišku, Rusija. Išsikovoję politinę laisvę labai greitai pajutome, kas atsitinka, kai „Ivanas užsuka kranelius“. Po to, kai „Lukoil‘ui“ neatidavėme „Mažeikių naftos“, ėmė ir surūdijo naftotiekis „Družba“. Dabar Rusijai permokame už dujas. Per tuos dvidešimt metų Rusija nepasikeitė. Kodėl ta šalis negali būti draugiška savo kaimynėms? Atsakymas iki šiol miglose. Tačiau ne kartą didžioji kaimynė energetiką naudojo savo politiniams tikslams pasiekti.

Skaityti daugiau »

Neseniai Kaune vykos X-asis partijos Tvarka ir teisingumas kongresas. Jo metu buvo pažymėtas partijos veiklos dešimtmetis, o organizacijos vadovas Rolandas Paksas pasakė kalbą apie praeitį ir ateitį bei nubrėžė partijos veiklos gaires.

Viskas buvo blogai

Kaip madinga Lietuvos politikoje R. Paksas įvertino, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje viskas buvo labai blogai: valstybės nuosavybė išparceliuota, turtas prichvatizuotas, valstybė nusigręžusi nuo žmogaus ir t.t. Eiliniai populistiniai plepalai, dar trūko tik kelių dabar madingų frazių apie „paprastą žmogų“ ir „vykdomą genocidą.“

Padejavęs apie situaciją šalyje nušalintasis prezidentas įvardino ir blogiečius, kurie kalti dėl tokių baisybių. Tradiciškai populistiniu stilium apkaltino mistinius – stambųjį kapitalą, monopolijas, valdžios biurokratus, prekybos ir bankininkystės monstrus ir pan. Baubai irgi parinkti orientuojantis į eilinius populistinius šablonus. Skaityti daugiau »

Kai ši Permainų Vyriausybė imasi kokios nors ryžtingos ir esminės valdymo reformos, tuoj atsiranda daugybė bumbeklių, kuriems nušvinta šimtai argumentų kodėl nieko keisti jokiu būdu negalima. Dažnai būna taip, kad geros iniciatyvos sužlunga. Na, kad ir iniciatyva centralizuotai valdyti visas valstybės įmones, kuriant koncerną „Visuomis“.

Dabar Seime pradėtas svarstyti projektas centralizuotai valdyti valstybinį biudžetinių įstaigų nekilnojamąjį turtą. Prasidėjo tokios karštos politinės diskusijos, kad neaišku ar užteks proto ir valios projektą įgyvendinti.

Valstybės NT valdymas – nevaldomas chaosas

Viešojo administravimo subjektai turėtų tarnauti visuomenei ir rūpintis teikiamų paslaugų kokybe. Tačiau valstybės institucijose dažnai net iki trečdalio darbuotojų neatlieka viešojo administravimo, o užsiima likusių darbuotojų aptarnavimu. Tai personalo, buhalteriniai, ūkiniai ir kiti klausimai, kuriuos sprendžia valstybės tarnautojų statuso darbuotojai, tačiau tai nėra viešasis administravimas tikrąją prasme. Šiuos darbus  geriau, o dažniausiai net žymiai geriau, gali atlikti centralizuotos ir specializuotos įmonės. Skaityti daugiau »